neleiva

neléiva scom. (1) 1. Mšk kas apsileidęs, tinginys, nerangus, nevykęs, neleida: O tu neléiva, tu nieko nemoki! Smn. Vargas su tokiu neléiva, jo niekur nepasisiųsi Lp. Tas neleiva lovoj drybso ir neskelia Lp. Tai neléiva – kojų nepavelka Sn. 2. NdŽ godišius, šykštuolis.